Atradimai Įkvėpimai

Kadangi šis mano įrašas ne tiek apie paskutinįjį darbelį, kuriuo irgi dalinuosi, kiek apie kreidinius dažus apskritai, todėl ir pavadinimas "Kreidiniai dažai". Kam aktualu, kaip juos naudoti ir kuo jie skiriasi, skaitykite toliau. Turiu potraukį seniems, nutriušusiems ar tiesiog neišvaizdiems baldams, kuriuos jaučiu moralinę pareigą prikelti naujam gyvenimui. Tiesog. Nes man patinka jų virsmas. Apie tvarumą šįkart nesiplėsiu.  Šis naudotas, įdomiai, bet ne kiekvieno stiliui ir skoniui dekoruotas, komplektas, naujam gyvenam naujuose namuose prašėsi taip pat. Naujoji jų šeimininkė galutinio rezultato pageidavo minimalistinio, todėl pasikeitimų tikslas buvo atnaujinti komplektą, perdažant jį kita - šviesesne, spalva. Kaip jums tokia? Jeigu ir ne, svarbu - naujoji šeimininkė laiminga. Ir aš taip pat. Nes man labai. Taigi, kaip ir kodėl kreidiniai dažai? Baldų atnaujinimui skirtų dažų įvairovė yra tikrai didelė. Kreidinius dažus, jeigu neplanuoju baldo papildomai dekoruoti, renkuo...

Apie grūdėtus sienų dažus sužinojau užsukusi į svečius pas seniai matytą draugę, kuri mielai papasakojo kuo nudažė - pati, su penkiamete dukra - įspūdingai atrodančias kambarių sienas, ne visas, nes dažas, labai mandras, todėl vienoje patalpoje per akis bus vienos ar dviejų tokių sienų.  Kadangi mano mama senokai skundėsi savo nusidėvėjusiu koridoriumi, kuris prašyte prašėsi kažką su juo daryti, nusprendusi, kad blogiau jam niekas tikrai nebus, nusprendžiau paeksperimentuoti su juo, padengdama sienas šiais grūdėtais dažais. Nuotraukos prieš ir po: Kadangi siena, priklausomai nuo apšvietimo, žiūrėjimo kampo, rodosi vis kitaip, raštą nufotkinau iš arti. Kaip minėjau ir nuotraukoje matyti, dažai grūdėti. Tepant juos pasirinkta kryptimi, būtinai ta pačia - ši siena tepta brūkšniuojant dažus įstrižai - gaunasi toks lygus, išbaigtas sienos netolygumas, švelnus šiurkštumas, kuriam elegancijos ir ištaigingumo suteikia blizgesys. Jeigu šie dažai būtų matiniai, manau, taip gerai nesižiūrėtų....

Labas, aš esu durys. Matote, kokios spalvingos, žaismingos, naujos šeimininkės rankų išpuoselėtos. Tokios buvau ne visada. Gyvenau sau ramiai amžių amželius, niekam nekliudamos, nepastebimos, galbūt dėl spalvos, nežinau, veik nenaudojamos. Nužiūrėjo mane nauja šeimininkė kartą, tada kitą, įsižiūrėjo atidžiau, ir... viskas. Galvojau, pamiršo. Ne. Ilgai ieškojusi idėjos, kaip reanimuoti mane naujam gyvenimui, rado sprendimą, netikėtą ir jai pačiai. Kaip Jums jis? Man, žinokit, labai patinka. Skonio reikalas, žinoma, bet jaučiuosi dabar tokia ryški, pastebėta, ištaiginga 💙💚💛💜 Jeigu norite, kad Jūsų durys jaustųsi taip pat, štai receptas: 1. Paruošiam paviršių - nuplaunam, pašiaušiam. 2. Gruntas. Kadangi darbas eksperimentinis, jo nenaudojau. Dažų sukibimas pasimatys po ilgesnio laiko. Kas planuojate ilgalaikius projektus, siūlyčiau pirmiausia paviršių vis tik padengti gruntu (skaidriu). 3. Dažom - čia jau kaip fantazija išneša. Šiuo atveju mano fantazija nešė toli. O visa esmė tame, k...

Norėčiau rašyti kasdien išvien. Suvokus, kad prie dabartinių aplinkybių (intensyvus darbas, dar labiau intensyvensi namai) sakiniai dažnai pasibaigia jiems vos įpusėjus (dažniausiai nė neprasidėjus), šį pomėgį turiu atidėti. Kol prisikaupia. Pirmiausia ankstesniuose įrašuose žadėtųjų "artimiausiu metu apie tai parašysiu", tad nuo jų ir pradėsiu. Jau pirmuosius kartus, rašydama apie savo reinkarnuotus baldus, sienų kampus, minėjau paslaptingąsias duris, kurioms gimti užtruko... kelerius metus. Nužiūrėtos jos buvo iškart persikrausčius į mūsų naujuosius senus namus (apie tai rašiau  štai čia ), kuriuose artimiausiu metu nusprendėme nieko nekeisti, bet taip magėjo bent tas duris kažkaip į duris atversti.  Viskas prasidėjo nuo to, kad man nepatiko jų forma, spalva, na, ta tokia arti "trydos", kuri paisbaigus sovietmečiui, buvo labai madinga. Štai tokia: Tada kažkur pamačiau senas duris, nudažytas baltai, šiek tiek nelygiai, kreidiniais dažais, labai patiko, aš irgi užsi...

Turėjome labai rimtą vertybinį pokalbį su vyru apie gyvenimo esmę ir prasmę, kai į namus parsitįsiau šią išklerusią šilto ir šalto gyvenime mačiusią tarybinę spintą, kurią mano tetulytė jau ruošėsi išsiųsti į anapusinį pasaulį. Į tą paslaptingą nežinios ir / ar nebūties vietą anksčiau ar vėliau suspėsim visi, pagalvojau, kaip mums, taip ir šiai spintai dar verta šiek tiek čia pabūti, savo buvimu mums dienas praskaidrinti, sugalvojau. Tokia, kokia atvykus, ji, žinoma, negalėjo pas mus pasilikti, tad teko ją prausti, maudyti, perrengti, rezultatas labiau negu puikus. Technikų gausos ir sudėtingumo prasme tai pats stipriausias mano darbelis (po jos eina veidrodis , tada pietų stalas ). Dažyta Annie Sloan dažais, jų Old White spalva, sendinta balto ir juodo vaško mišiniu, tamsų atspalvį "gesinant" skiestų baltų dažų sluoksniu, kurį nuvalome dar neišdžiuvusį, ir švelniu švitrinamuoju popieriumi. Tvarumas, žalumas, zero waste, ilgaamžiškumas - sąvokos, kurios labai su mano vidumi ...

Apie pirmąjį vykusį bandymą kreidiniais dažais atnaujinti balkoną rašiau štai čia . Labai maga buvo ir antrąjį taip padabinti. Svarbiausia laiko, teptuko, dažų. Entuziazmas ir įkvėpimas ateina bedarant. Prieš (toks pavėluotas, betvarkės nesimato) ir po. Gaila nuotraukose nepavyksta išgauti to švaros, jaukumo, šviesos ir lengvumo efekto. Nesu fotografė, perteikti jausmų, kurie užplūsta įėjus į šį atnaujintą balkoną nuotraukomis irgi negaliu. Tokia ramybė, akims ir sielai atgaiva, nemėgstu perkrautos, ryškios, pernelyg įmantrios aplinkos (gyvenamosios), mane vargina daiktai, netvarka, kurią jie sukelia. Daiktams - daiktadėžės (apie šią savo daiktadėžių maniją dar parašysiu, o kol kas maniškės handmade  štai čia ), kambariams, kitoms gyvenamosioms erdvėms tik šviesa, na, ir akcentai, detalės neprošal. Šiais irgi vėliau dar pasidalinsiu. Jeigu tai, ką matai, skaitai, rezonuoja, padės Annie Sloan kreidiniai dažai. Balkonas dažytas old white sieniniais dažais. Pastarųjų nereikia lakuoti,...

Ar prisimenate mano  puikųjį balkoną ? Reikia, sakau, jam dar kažko. Kurį laiką svarsčiau, kur dėti kai kurias perskaitytas knygas, kurių nei išmesti, nei atiduoti, nei dovanoti, nei pačiam pasilikti. Turėjau dar tokią atliekamą medinę lentyną, kuri irgi liūdėjo viena kampe nenaudojama. Dabar gi viskas apie tvarumą, perdirbimą, ilgalaikiškumą. Kam išmesti daiktus, kuriuos šiek tiek "patiuningavęs" gali naudoti juos atnaujintus, jaukius, širdžiai mielus. Tokia yra mano naujoji naujajame balkone puikiai deranti knygų lentyna, šiek tiek kantrybės, pastangų ir kreidinių dažų -  voila !  Svarbiausia šiam projektui susirasti bendraminčių. Nes reikia ir medį pjauti, vinį įkalti, dažus maišyti, tepti, viską aplink ištepti - vyro ir dukros kompanijoj laikas taip neprailgsta.  Jaučiuosi labai įkvėpta savo paskutiniųjų kūrybinių darbelių, kuriais labai šauniai pavyko atnaujinti savo remonto, kuriam neturiu laiko ir energijos, reikalaujančius namus. Įsigijome juos visai neseniai...

Skaitykite toliau, jeigu laikas nuo laiko susimąstote apie balkono ar kitos patalpos atnaujinimą, tačiau nenorite investuoti į tai daug laiko, energijos, pastangų ir, žinoma, pinigų.  Jeigu sienos nėra tapetuotos, puiki priemonė jų “atšviežinimui” - kreidiniai dažai (tinka galbūt ir tapetams, nebandžiau, nežinau, negirdėjau, kad kas jais dažytų tapetus, kuriems (ne visiems) tinka kiti, neprisimenu kaip vadinasi, dažai). Kreidinius dažus renkuosi Annie Sloan Paint. Jų, visokių spalvų, kurias tarpusavyje galima maišyti, yra paprastų ir skirtų sienoms. Naudojau pastaruosius. Old White. Technikas išbandžiau net kelias, geriausia jų - jokios technikos. Dažom į viršų, į apačią, į apačią, viršų, kaip tik išeina, tokia šiek tiek betvarkė gaunasi, bet tokio rezultato ir reikia. Dažiau vienu sluoksniu, jeigu rezultato norisi tolygesnio, baltesnio, tvarkingesnio, a la naujesnio dažyti reikėtų sluoksniais mažiausiai dviem. Svarbiausia, jokio pasiruošimo, rankos "atkalimo", paprasta kaip ...