Keliaujame po Lietuvą. Marcinkonys

Šiemet kaip niekada mažai keliaujame (tiksliau visai nekeliaujame) po pasaulį, kaip niekada daug po Lietuvą. Tikslą ją pažinti (pradėti tai daryti) kėlėmės kelintus metus, šiemet, džiaugiamės pradėję tai daryti. Labai patogu startuoti šalia esančiose apylinkėse. Kadangi mūsų gyvenamosios vietos išsidėsčiusios per Aukštaitiją, Dzūkiją ir Žemaitiją, lankydamiesi tiesiog kaimynystėje galime leisti sau iššniukštinėti įvairiausius Lietuvos kampelius, apie kai kuriuos jų jau rašiau - Merkinė, Rusnės kraštas, grįžtam į Dzūkiją - Marcinkonių apylinkės.

Marcinkonys - kaimas Varėnos rajono pietuose. Sako, kad vienas didžiausių (berods, didžiausias) Lietuvoje, vienas miškingiausių apylinkėse, nuo savęs pridėčiau - vienas gražiausių, jei ne Lietuvoje, tai Dzūkijoje tikrai, taipogi vienas labiausiai išvystytų savo turistams pritaikyta infrastruktūra (tiesa, tvarkosi dabar ko ne visi užkampiai, tačiau gerai infrastruktūrai vien žolę nusipjauti, informacinį stendą pasistatyti ir keliuką susitvarkyti negana). Pažintį su Marcinkoniais ir jų apylinkėmis pradedame nuo pačiuose Marcinkonyse įsikūrusio Dzūkijos nacionalinio parko informacinio centro. Panaršykite jų internetiniame tinklalapyje, ten tiek informacijos, tiek pasiūlymų, tiek įdomybių, turint laiko ir noro, ne kelias dienas, o savaites, mėnesius būtų ką veikti. Deja, mes skubantys, aktyvūs žmonės su tokiais pat vaikais skyrėme šiai ekskursijai vieną ilgą dieną, kurią praleidome labai produktyviai ir turiningai - Čepkelių rezervato gamtos muziejus, "Meškos šikna", Čepkelių raistas, dzūkiški pietūs Sakalienės kaimo turizmo sodyboje, Drevinės bitininkystės ekspozicija Musteikos kaime, visko tiek daug ir viskas iš anksto užsakyta, suplanuota. Taip, po kai kurias Marcinkonių kaimo apylinkes, vietas be gido palydos neužeisite, po kitas net ir užėję visko nepamatysite, nerasite, nesuprasite, tiek daug nesužinose, paties geriausio įspūdžio neišsivešite. Tad labai rekomenduočiau važiuoti grupelėmis, užsisakyti ekskursiją, mes kreipėmės čia - Kelionių simfonija. Ir paskutiniai atributai keliaujant su vaikais - kantrybė, užkandžiai ir vanduo. Gera nuotaika nebūtina, po apsilankymų tokiose mistinėse vietose, ji savaime pakili atsiranda.