KŪNAI

Prieš trejus metus automobiliu su vaikais patraukėme į Portugaliją, turėdami labai aiškų tikslą - maudytis. Kol vaikai turškėsi pradžioje Biskajos įlankos vandenyse, tada atvirame Atlanto vandenyne, galiausiai skaidriuose Barselonos pakrantės pursluose, pati tuo metu neva palikusi maudymkę namuose sėdėjau krante, stebeilydama į savo besimezgančio celiulito reljefą, kurio taip ir nepavyko, kaip man atrodė, prieš kelionę visiškai sunaikinti. Ir nesvarbu, kad celiulito kauburėliai tuo metu dengė tik tai mano smegenis, kurios toli gražu nefokusavo malonumų, kuriais mano kūnas, kad ir koks jis bebūtų, galėtų tiesiog - džiaugtis. 

Prieš dvejus metus, tą kartą deklaruodama prastą savijautą ir nuotaiką, bet priežasties tos pačios, išsėdėjau Italijos Finale Ligure pakrantę, nuo jos su pavydu žvelgdama į bangose besivoliojančius įvairiausių dydžių ir formų kūnus, paraleliai smerkdama juos "kaip šitaip gali", beigi klausdama savęs - kaip šitaip jie gali? Nejaugi iš tikro jie štai šitaip apnuoginę savo netobulumus jaučiasi gerai? Kaip reikia jaustis gerai? Nes pati gerai nesijaučiau niekada, gal tik tą kartą nuotraukoje su mama, tikriausiai pirmą ir paskutinį kartą.

Praeitais metais viena vertus liūdėdama dėl karantino suvaržymų prarastos galimybės išvysti Kroatijos horizontus, kita vertus džiaugiausi atleidžiama nuo pareigos sugalvoti kitą įtikinamą pasiteisinimą, kodėl mano kūnas nėra vertas draugystės su bikiniu. Šis mano džiaugsmas išgaravo mano mylimam vyrui iškėlus ultimatumą, kad prie ežero su mumis atostogaus tik tuo atveju, jeigu kartu su visais maudysiuos. Nesvarbu, kaip atrodydama, jausdamasi, kokiu maudymuku pasipuošusi, kad ir be jo, su rūbais ar ne, bet maudysiuos. Ir aš maudžiausi. Sustingusi iš baimės, rausdama iš gėdos, ten, kur nėra žmonių, kažkokio klaikumos jausmo apimta, bet bridau pro sukąstus dantis į tokį nedraugišką man vandenį, į apsinuoginusią save, bridau kuo giliau, kad būčiau kuo mažiau matoma.

Vienas mano šios vasaros tikslų - nepraleisti nei vienos progos išsimaudyti. Ir ne - aš nesu tobulos fizinės formos, ir taip - celiulito per tuos metus radosi vis daugiau, mano fiziniai parametrai, įtakoti dietų ir yo-yo efekto, sakyčiau, ėjo visąlaik vis blogiau ir blogiau. Bet taip - aš labai griežtai sau pasakiau - maudysiuos ir, nepaisant kartais nedraugiškų pajautimų, tai dariau, kol darėsi vis lengviau ir lengviau. 

Visomis keturiomis esu už asmeninę atsakomybę prieš save, savo gerbūvį, nuotaiką ir apskritai - tarpimą pasaulyje. Nes niekas nevyksta, kolei galvoji, kad aplinka kažkuo kalta. Bet tą aplinką aš tikrai 24 rimbo kirčiais nubausčiau už kiekvieną "draugišką" komplimentą - "kaip čia dabar atrodai", "bišk sustorėjai", "gal svorio numetei / priaugai?" bei "gero linkinčius" patarimus - "gal tu šito nevalgyk", "gal tu geriau aną suvalgyk" arba kultinį - "mažiau valgyk". Du kart tiek už pakartotinius nusižengimus, triskart - jeigu šis smurtas vykdomas prieš vaikus.