Nebūtinai dėl to, kad gimiau rudenį ar esu kiek melancholiškos sielos žmogeliukas, man labai patinka ruduo, ypač gūdūs rudens vakarai, kai dar sniego nėra, bet jau gerokai atvėsta, kartais palyja, taip kvepia tada... Gražu ir ramu stebint savo rūbą iš pradžių nedrąsiai, tada visu smarkumu nusimetančius medžius, jau purvina šiek tiek būna, dažnai ūkanota, atrodo, ir aš pati galiu drąsiai iš savo ryškaus, gėlėto, vasarinio aprėdo išsinerti, į vilnos megztinį, patalus įsisukti, iki akių užsitraukti, šiek tiek pasislėpti, leisti sau nuo šviesos atsispūsti. Šitas mano išgyvenimas, tiesa, vidinis, išorėje turiu kelias vėjo neštas ir pamestas dukras, su kuriomis nei prisėsti, nei atsigulti, išvien kažką veikti, tai rudenį itin turim, kur pasireikšti. Jeigu vasarą eiti, važiuoti, bėgti, lėkti, nukristi, susižeisti, atsikelti, kaip niekur nieko toliau kažkuo užsiimti, tai rudenį šiek tiek (pagaliau!) nurimti, į save atsigręžti, susitelkti, pabandyti kažkuo įdomiu (ne tik vaikams, bet ir mamai) užsiimti. Dalinuosi "ką veikti su vaikais rudenį" idėjomis, kurios galbūt paįvairins ir praskaidrins tamsiuosius rudens vakarus.
1. Rudeniavimas. Tai panašu į grybavimą, tik tiek, kad renkame ne grybus, kurių, tiesa, irgi ieškome, bet praktiškai niekada nerandame, o spalvotus lapus, šakeles, sėklytes, giles, kaštonus, etc. Rudens pradžioje (rugsėjo mėn.), prasidėjus mokyklų, darželių laikotarpiui, kada vaikai po vasaros natūraliai šiek tiek dirglesni, atsisakome visų nereikalingų išvykų ir viešnagių, rudeniavimas yra pagrindinis užsiėmimas, nereikalaujantis jokių pasiruošimo resursų. Vieni pagrindinių šio užsiėmimo aspektų - stebėjimas ir kalbėjimas. Bevaikštinėdami stebim ir aptariam besikeičiančius metų laikus, gamtos stebuklus - medžius, krūmus, jų lapus, kitus augalus, orus, keliam klausimus, ieškom, randam atsakymus, fiksuojam štai tokius grožius:
2. Rankdarbiavimas. Rankų darbelius dažniausiai organizuoju iš tų “materiolų”, kuriuos turime namuose, randame gamtoje. Net nepradėsiu rašyti, kokių grožybių iš šių gėrybių galima susikurti, google visagalis pilnas šių burtų. Aš pati prasmę ir džiaugsmą jaučiu darbeliuose, kurių imdamasi galiu kažką naujo sužinoti, tomis žiniomis su vaikais pasidalinti, kažko naujo juos išmokyti. Atsimenu kadaise, prieš kokius ketverius metus, pradėjome nuo visiškai paprastų pavienių darbelių - piešėme klevo lapą, iš visokių lapelių, sėklyčių lipdėme ežį, sukome rudens puokštę ir pan. Šiandien organizuojame projektinius darbelius, pvz., medžių enciklopediją, kurią kūrėme visą mėnesį - tų medžių kol kas keturi, bet labai jau išstudijuoti, išnarstyti, darbeliais įvairiais padabinti, kitąmet pratęsim. Tokiems darbeliams reikia laiko, pasiruošimo ir įkvėpimo, kurių taip dažnai trūksta, todėl nesijaučiau blogai, tiesiog paduodama puodynę su miško gėrybėmis, dažų - jos jau žino, ką su visu tuo daryti. Parsinešus visokių gėrybių iš lauko, paranku jas nuplauti, išdžiovinti, po ranka ištisus metus turėti, bet čia reikia laiko ir energijos papildomai įdėti. Kažkuriais metais bandžiau šitaip, labai patogu buvo. Rankdarbiai ilgais rudens vakarais galimi ne tik iš miško gėrybių - plastilinas, modilinas, lapelių plėšymas, karpymas, klijavimas, kai turim ūpo, imamės rimtesnių, pvz., dekupažo. Įkvėpimui:
Keletas idėjų mūsų senuose namuose: https://manodekupazas.wordpress.com/category/kuria-vaikai/
3. Stalo žaidimai. Tai čia nei pridėsi, nei atimti. Klasikų klasika. Kai ūpo nėra kažkur eiti, ką nors veikti, o norisi pabendrauti, linksmo kažką nuveikti. Aš labai laukiu, kada mūsų mažoji šiek tiek prakus, kad galėtume kartais prie jų sugrįžti, nes dabar viskas, kas liko gyva po jos, paslėpta, užklijuota, uždaryta. Nuo paprasčiausių dėlionių, kurių dalis jau išmėtyta, iki galvosūkinių žaidimų... taip ilgu ir nekantru širdelėje juos prisiminus 😊
4. Maisto gaminimas. Man pačiai labai smagu kūrybiniais procesais virtuvėje užsiimti. Todėl visiškai paprastai ir natūraliai abi savo panas į šiuos procesus nuo pirmųjų (sąmoningesnių) dienų pavyko įpinti. Salotas, košes, makaronus gaminame ištisus metus, rudenį prisimenam keksiukus, pyragus. Taupantiems laiką ir nervus patarimas rinktis miltų mišinius, kai norisi kažko įmantresnio - tinginys, lengva, skanu, paprasta, labai daug džiaugsmo, niam niam:
5. Knygų skaitymas. Šis užsiėmimas aktualus taipogi visus metus, bet tamsiais rudens (taip pat ir žiemos) vakarais ypatingai. Skaitom po vieną, skaitom kartu, lėtai, greitai, giliai, paviršutiniškai - visaip, priklauso nuo nuotaikos mamos, tėčio, vaikų. Labiausiai man patinka su vyresnėle kažką brandesnio lukštenti, aiškintis, kas tarp eilučių, kartais eilėraščių vingius gvildenti, su mažiuke dažniausiai aptarti, kas veikią ką, į gylį panerti kol kas dar nelabai pavyksta. Knygas renkamės labai atidžiai - pirmiausia peržvelgiu iliustracijas, tada įvertinu turinį, pasižiūriu, kas autorius, į leidyklą irgi atsižvelgiu. Esame sukaupę nemažą ir labai gražią įdomių, naudingų ir kūribingų knygų kolekciją. Jeigu ne artimiausiu metu, tai kada nors, tikiuosi, surasiu laiko pasidalinti jų rekomendacijomis.
6. Kelionės, kelionytės. Kaip maistą gaminti, knygas skaiyti, taip ir keliauti - visus metus smagu šitaip su vaikais pramogauti. Rugsėjį pailsėję, pertrauką padarę, spalį pasitinkame naujų įspūdžių išbadėję, įdomius savaitgalio maršrutus po Lietuvą (arba kažkur šalimais) suplanavę. Kelionėms skirta atskira rubrika štai čia: https://atradimaikvepimai.blogspot.com/search/label/Kelion%C4%97s Ją periodiškai pildau, tad sekite 😉 Šį spalį jau spėjom pabūti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje - https://www.zoomuziejus.lt/ - puiki vieta su vaikais praleisti dieną.
7. Helovino reikalai. Spalį uždarome šią mums nauja, tačiau po truputį prisijaukinama Vaiduoklių švente. Kol kas neturėjau idėjų, kaip su vaikais galėtume, norėtume ją švęsti, šiais metais, pabandėm kažką daugiau, ne tik pamėkliškais kostiumais pasipuošti. Rankų darbo dekoracijos, išskuobtas pabaisiukas moliūgas, piešti veideliai, turėjom įdomaus laiko, vakare - filmo seansas ("Fokus Pokus", "Košmaras prieš Kalėdas", "Monstrų viešbutis" - šie suėjo visai šeimai).
8. Advento, Kalėdų reikalai. Įpusėjus lapkričiui, ima kvepėti gražiausiomis metų šventėmis - Kalėdomis. Tą kvapą aš kaip įmanoma slopinu, kad neprailgtų, nenusibostų, namus puošiame, kalėdinių dainų klausomės tik prasidėjus kalendorinei žiemai, o kol kas į prekybcentrius geriau eiti be vaikų, vieniems. Vienintelė išimtis - advento kalendorius, kurį savo rankomis ir idėjomis imame kurti jau lapkričio trečią savaitę, įtraukti stengiuosi vaikus, todėl užtrunkame ne dieną, kelias, o visą laisvą iki gruodžio mėn. laiką. Artimiausiomis dienomis pasidalinsiu mūsų advento kalendorių idėjomis.
Gražių ir kūrybingų artėjančių Švenčių! 🎄
Komentarai
Rašyti komentarą