Ką skaitau šiuo metu?
Jeigu gyvenime galėčiau dirbti darbą, kokį tik noriu, ir nesukti galvos dėl uždarbio, vienas šių darbų būtų bibliotekininkės. Man taip gera, jauku, ramu ir šilta tuose senuose įvairių įvairiausių galybės knygų kambariuose, kuriuose, viskas, įskaitant ir laiką, prasmę praranda. Galėčiau, atrodo kartais, pavirsti knyga ir amžiams ten lentynoje, kitų knygų draugijoje pasilikti.
Kita tokia panašų jausmą sužadinanti, beveik taip pat kvepianti vieta yra knygynai, į kuriuos einu su tikslu arba be jo. Pasilikti kaip bibliotekoje amžiams čia nenorėčiau, bet laiką praleisti, akis paganyti, pasižmonėti - nors ir visą dieną, net gi kelias.
Man nuoširdžiai kvapą užgniaužia į rankas paėmus gyvą, skoningais piešiniais iliustruotą, pamokančią knygą vaikams, suprantamų ir paprastų, jokiu būdų ne prastų, receptų elementorių, jau nekalbu apie įkvepiančius memuarus, užrašus, grožinę ar filosofinę literatūrą. Geri detektyvai, istoriniai veikalai irgi surastų vietos mano knygų lentynoje.
Gaila, kad šiuo metu knygoms negaliu skirti laiko tiek, kiek to norėčiau. O norėčiau daug. Džiaugiuosi radusi jo bent kažkiek. Anksčiau, būdavo, pasiimdavau knygą į rankas ir nepaleisdavau jos tol, kol neperskaitydavau, užtrukdavau vos porą dienų. Kadangi dabar judu lėtesniu tempu, be to labai priklausau nuo aplinkybių, su viena knyga darosi nepraktiška ir šiek tiek nuobodu, todėl periodiškai jas keičiu. Štai ką skaitau šiuo metu:
1. Oleg Šurajev "Knygą gali parašyti bet kas" - intriguoja, įtraukia, šiek tiek peno pamąstymui, džiaugiuosi neužtrukusi. Man patinka gyventi laikais, kada knygas galima ne tik skaityti, klausyti, bet ir žiūrėti. Kuo daugiau saviraiškos formų, tuo geriau. Knygą skaičiau tik dėl to, kad esu Olego talento gerbėja. Koks talentas, tokia ir knyga - kartais žodžių pritrūksta.
2. Lietuvos baudžiamoji teisė II - nieko čia nepridursi. Dalykinė literatūra. Pagal specialybę esu teisininkė, kartais atnaujinti, pagilinti žinias tenka. Bendram išprusimui irgi rekomenduoju.
3. Clarissa Pinkola Estes "Bėgančios su vilkais" - dovanų ją gavau prieš maždaug 13-15 metų. Nuo knygos viršelio, pirmo puslapio, skyriaus, perskaitymo ji tapo ir lig šiol kiekvienu kartu, kai paimu ją rankas, tampa mano kūrybinės energijos šaltiniu, raminančiu meditacijos ir sielovados kokteiliu, geru draugu tiesiog, į kurį gali atsiremti, kai žodžiams erdvės nebelieka. Labai rekomenduoju visoms mergaitėms, merginoms ir moterims, nebėgančioms su vilkais ir nenutuokiančioms, apie ką visa tai, ar siekiančioms tą savo bėgimą labiau sukoordinuoti, galbūt išlaisvinti. Vyrukams rekomenduočiau tik pasižymintiems išskirtine kantrybe ir smalsumu. Šiaip nežinau dar nei vieno ją įveikusio vyriškosios lyties atstovo.
4. Yuval Noah Harari "Sapiens" - mane labai traukia ir keri istorija. Tačiau intensyvų domėjimąsi ją praradau dar mokyklos suole, jame istorijos pamokų metu patyrusi slegiančią galybės datų, įvykių ir faktų naštą, nusprendžiau - tiek to. Nesu skaičių žmogus, nusprendžiau, kad galbūt šis gėris ne man. Neatsiverčiau nei vienos savo mylimo vyro istorinės knygos, kurių jis turi daug ir įvairių, išskyrus šią, nežinau, kas patraukė, bet labai tuo džiaugiuosi. Jau greitai baigsiu skaityti, šiek tiek į pabaigą gal pabodo, bet savo alkaną istorijos kirminą pamaitinau, kurį laiką bus ramu. Mažai datų, faktų, daug (sąlyginai) įvykių, aspektų, vertinimų, filosofijos, pamąstymų į klausimus "kas mes?", "kaip mes?", "kodėl mes?", žmonijos istorija gvildenama pačiais įvairiausiais ir netikėčiausiais rakursais, manau, atsakymus į savo ieškomus klausimus joje suras bet kuris skaitytojas. Jokio griežtumo, kategoriškumo ir spaudimo - tai bene labiausiai mane įtraukęs dalykas šioje knygoje. Autorius, pateikdamas įvairiausius faktus, nuomones, savo ir apskritai vertinimus, palieka vietos paties skaitytojo apmąstymams ir nuomonei. Čia mano toks pojūtis. Gal kam kažkaip kitaip.
5. Austėja Landsbergienė "Vasara" - be galo myliu savo vaikus, labai dėl jų stengiuosi, didžiausias mano noras užauginti juos adekvačiais, protingais, socialiais ir, be abejo, laimingais žmonėmis. Laimė laime - šiuo atveju tiesiog stengiuos labai juos mylėti, o visa kita, manau, ugdytina. Nuo mažumės didelį dėmesį skiriu jų supratimui, talentų pastebėjimui, mokymui ir edukacijai. Vyresnėlė "Metų laikų programą", kaip aš ją vadinu, jau išėjo (keliskart), dirbam dabar su mažąja. Minėta knygutė labai praverčia ieškant idėjų, ką veikti su vaikais. Rekomenduoju visiems aktyviems, akiratį norintiems praplėsti tėveliams, seneliams.
6. Birutė Čijunskienė, Edita Juodžbalienė, Rita Šilenskienė "Sveikata nuo pirmo šaukšto" - šią knygą gavau dovanų tuo metu, kai labai aktyviai buvau susidomėjusi sveika mityba, tačiau idėjų virtuvėje jai stigdavo. Sveikos mitybos vajus labai greitai nurimo, knyga liko ir labai gerai - prisimenu ją ištikus kūrybinei krizei, kuri neaplenkia ir virtuvės. Man labai svarbu, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir įvairus. Knygoje apstu bemėsių patiekalų ir sveikesnių desertų receptų, kai kuriuos išbandžiau, nepatiko, nepavyko, kiti gi visai nieko. Nesu receptų knygų fanė, bet šią užskaitau.
7. Austėja Landsbergienė "Pradinukų abėcėlė" - duoklė vyresnėlei. Kai neturėjau ir neplanavau turėti vaikų man nuoširdžiai atrodė, kad apie juos žinau viską - kaip auginti, auklėti, ugdyti, prižiūrėti, ką daryti, ko šiukštu ne. Visažinišką mano įsivaizdavimą pakoregavo auginimo vaikų realybė, su kurią susidūrus supranti, kad daug kas yra paslapty. Šias paslaptis gvildenu ir knygų pagalba, ne viskas tinka, patinka, bet po truputį kažkas gaunas. Autorius, knygas renkuosi labai atidžiai - mokslas, išsilavinimas, patirtis, žinios - ši praeina visus mano filtrus.
Komentarai
Rašyti komentarą