Atradimai Įkvėpimai

Nežinau, ką veikiau, kai Lietuva atradinėjo Sabaliauskaitę ir jos Silva Rerum sagą, menu lig - nugirsdavau viena ausimi, kad tokia yra, kad čia kažkas wow, bet ant visokių wow dažniausiai nepasikabinu, esu pasimokiusi, kad kas patinka masėms, tuo nesusidomiu aš. Kai vajus praeina, pasižiūriu, kad gal visai nieko. Tai taip buvo ir su Sabaliauskaite, kurią atradau, nusprendusi pati pradėti rašyti knygas. Pirmiausia, norėjos pašniukštinėti, kas mūsuos šviečia ryškiausiai. Labai faina buvo atsiriboti nuo to archajinio "visa LT'os kūryba yra š..." ir atrasti tarptautinės arenos vertus perliukus. Apie tai man yra Sabaliauskaitė, kurią aš įsimylėjau.   Neturiu nei tikslo, nei noro aprašinėti, apie ką jos Silva Rerum saga, visi puikiai žinote, kas dar ne - tam yra knygos nugarinė dalis, galų gale, internete informacija. Galiu pasidalinti tik savo įspūdžiu, kurį man paliko jos daugiaaukščiai, daugiasluoksniai ir išskirtinai stilingi sudėtiniai sakiniai, kuriuos skaitydama jaučiau ...

Marcel Proust atradau kažkur netyčiom nugirdusi, kad, cituoju: "Prustas tik išprususiems". Kaip tik man, pagalvoju, griebusi žinomiausio jo romano pirmąją knygą "Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje".  Apie knygas išankstinių nuomonių stengiuosi neklausyti, neskaityti. Vien tam, kad maniškė būtų kuo autentiškesnė. Todėl ko laukti, pradėjus skaityti šią knygą, visiškai nežinojau. Galėjau tik numanyti, kad tai bus kažkas intelektualaus, su daug aprašymų, įdomia istorija. Pirmuosius du radau, paskutiniojo ne. Taip, rašymo stilius - unikalus, nesistebiu šį kūrinį visokių literatų nominuojant į šedevrus. Žodžių dermė, skambesys, palyginimų įvairovė, minčių gilumas - visa kas susiję su istorijos pateikimo forma - genialu, unikalu, geresnio žodžio nerandu. Bet istorija... kurią iš pradžių buvo sunku suprasti, antroje dalyje jau aiškiau, ir įdomiau, bet įdomiau tikriausiai tik dėl to, kad pirma dalis buvo visiškai nuobodi. Trečia dalis - tokia per vidurį.  Pradėjau ją ska...