Atradimai Įkvėpimai

Ką ten tas lenkynas - pasakytų daugelis, nebuvęs nuvykęs toliau Suvalkų. Reikia greičiau prašokti - galvoja dažnas, keliaujantis per Lenkiją toliau į Europą. Gražūs dalykai ėmęsi vykti suvokus, kad tai didelė mūsų pašonėje plytinti šalis, kuri galbūt irgi gali ką nors įdomaus pasiūlyti. Įsitikinome - tikrai gali.   Pagrindinė vieta, į kurią sugrįžtame kasmet jau keturis metus iš eilės - Energylandia - vienas didžiausių atrakcionų parkų Europoje, kasmet pasiūlantis vis naujesnių pramogų. Nespėji vienų apeiti, kitais metais jau naujų atidaryta, taip per 4 metus nesame viso parko apėję. Aišku, mes su vaikais, tai mūsų ir tempai lėtesni, bet nesiskundžiam, džiaugiamės atrasdami naujas, iš naujo senas vietas.  Kainos - googlinkit, apie trisdešimt eurų vienam asmeniui visai dienai. In general , kainos tikrai niekur nesikandžioja, ypatingai Lenkijoj. Atsimenu savo pirmąją kelionę mašiniuku į Portugaliją - 2006 m. - turėjom pasiėmę nešiojamą mini viryklę, ant kurios pakelėse virdavom ...

Kadangi pažadėjau pasidalinti antrąja savo kelionės dviračiu įspūdžių dalimi, nesusijusia su dviračių takais, skubu tai padaryti kuo greičiau, idant mano pažadas nenuplauktų užmarštin kartu su kitu mano išvien generuojamų idėjų turiniu. 1 dalis štai čia . Kaip minėjau joje, mūsų kelionė dviračiais Vilnius - Klaipėda truko beveik 4 paras vietoj planuotų 5. Keliai buvo prastesni nei tikėjomės, mynėm greičiau nei planavome, grįžę gyvi ir sveiki, džiaugėmės labiau nei galėjome įsivaizduoti.  Pasiruošimas. Už kompanionus atsakyti negaliu, aš pati tam laiko turėjau apie mėnesį, per kurį atskirais kartais viso sukoriau apie 250 km. Įvertinusi tai, kad sėdimoji po šių km jautėsi lygiai taip kaip ir po 25 km, abejojau, ar to pakaks. Pakako. Jeigu kalbėtume tik apie fizinį stovį, šį maršrutą, manau, galėtų įveikti bet kas. Klausimas per kiek laiko. Nes, pvz., net nuvažiuodamas per dieną po 1 km, po metų jau galėtum džiaugtis pajūrio saule 😀 o jeigu rimtai, diskusijų šiuo klausimu kelionės m...

Mano delno nervas, užspaustas važiuojant dviračiu, dėl ko pradžioje sunkiai judinau kelis savo plaštakos pirštus, dar neatsistatė, tačiau pagaliau jaučiuosi pakankamai komfortiškai, kad galėčiau rašyti, todėl skubu pasidalinti savo įspūdžiais, patirtais kelionės dviračiu Vilnius - Klaipėda metu (teisingumo dėlei turėčiau patikslinti, kad galutinis taškas buvo ne Klaipėda, o kaimas, kuriame gyvena mano tėvai, tačiau tą kaimą žinotų vos keli žmonės, jeigu ir pasakyčiau, o atstumas gavosi dar ilgesnis nei iki Klaipėdos, tad, kad visiems būtų aišku "Vilnius - Klaipėda").  Prieš, per ir po kelionės bandžiau atsakyti sau į klausimą, kodėl tai darau. Prisipažinsiu - šimtaprocentinio atsakymo taip ir neradau. Iššūkis, savęs išbandymas, ištvermės ir valios ugdymas, įrodymas sau, kad "aš galiu" ir panašiai pateisina, bet neįtikina. Didelė dviračių entuziastė nesu, todėl ši jau senokai kirbėjusi idėja, kuriai šiemet teko galimynė tapti kūnu, nustebino ir mane pačią. Ne tik nus...