Atradimai Įkvėpimai

Kaip jau esu minėjusi  pirmajame savo įraše , dažnai jaučiu didžiulį poreikį laiko tik sau. Tuo laiku privalau pabūti viena, nesvarbu tai valanda vakare užsidarius vonioje, kelios valandos ryte, kai visi dar miega, diena, kita ar net visas savaitgalis (savaitė), kai vyras su vaikais kur nors išvažiuoja. Svarbiausia viena. Jokių susitikimų, draugių, namų ruošos, kitų darbų, tik aš, knyga, kartais rankdarbiai, geras serialas ar bėgimo bateliai, skanus maistas, vynas ir poilsis nuo visko ir visų.  Kartais mano stebuklinguosius vienišės savaitgalius, mylimas vyras praskaidrina naujais patyrimais. Vienas jų -  Eglės sanatorija . Neslėpsiu buvusi skeptiška, nes gi čia reikia ruoštis, važiuoti, dar gi žmonių sutiksiu, kažkam šypsotis, o man tereikia atsiplaiduoti, ką aš puikiausiai, niekieno nevaržoma, galiu padaryti namuose ar sodyboje.             Gražu kaip čia, žalia. Ne tik gamta, ir viduje viskas taip rezonuoja, gera gera... Be visokių te...

Ar prisimenate mano  puikųjį balkoną ? Reikia, sakau, jam dar kažko. Kurį laiką svarsčiau, kur dėti kai kurias perskaitytas knygas, kurių nei išmesti, nei atiduoti, nei dovanoti, nei pačiam pasilikti. Turėjau dar tokią atliekamą medinę lentyną, kuri irgi liūdėjo viena kampe nenaudojama. Dabar gi viskas apie tvarumą, perdirbimą, ilgalaikiškumą. Kam išmesti daiktus, kuriuos šiek tiek "patiuningavęs" gali naudoti juos atnaujintus, jaukius, širdžiai mielus. Tokia yra mano naujoji naujajame balkone puikiai deranti knygų lentyna, šiek tiek kantrybės, pastangų ir kreidinių dažų -  voila !  Svarbiausia šiam projektui susirasti bendraminčių. Nes reikia ir medį pjauti, vinį įkalti, dažus maišyti, tepti, viską aplink ištepti - vyro ir dukros kompanijoj laikas taip neprailgsta.  Jaučiuosi labai įkvėpta savo paskutiniųjų kūrybinių darbelių, kuriais labai šauniai pavyko atnaujinti savo remonto, kuriam neturiu laiko ir energijos, reikalaujančius namus. Įsigijome juos visai neseniai...

Paklauskite klaipėdiečio, kada jis paskutinį kartą buvo prie jūros, tikriausiai neatsimins. Kaip manote, ar dauguma vilniečių yra apsilankę Televizijos bokšte ? Turiu įtarimą, kad kaip klaipėdiečiams didelių emocijų nekelia Baltijos jūra, taip vilniečiams savaime suprantamas bokštas. Kol stovi, tol gerai. Gal ir gerai, didelių eilių apsilankyti nėra, staliuko vakarienei palaukti vos 24 val. Taip, jeigu norėsite čia išgerti kavos ar pavakarieniauti ir iš anksto nerezervuosite, teks kaip mums sugrįžti kitą dieną.  Lankomės čia periodiškai. Pramoga ne pigi - šiuo metu 8 Eur 1 suaugusiajam paprastą dieną vien už pakilimą, plius papildomos išlaidos viduje pagal poreikį ir galimybes. Jausmas, praleidus čia valandą ar kelias, gurkšnojant kavą ar vyną, ragaujant užkandžius, kitus pateikalus, mėgaujantis desertais, kompensuoja.  Paskutinį sykį bokšte lankėmės liepos viduryje (praeitą savaitę). Tuo metu buvome tik ką grįžę iš mūsų savaitgalio kelionės po Lenkiją, kurios metu lankėmės ke...

Skaitykite toliau, jeigu laikas nuo laiko susimąstote apie balkono ar kitos patalpos atnaujinimą, tačiau nenorite investuoti į tai daug laiko, energijos, pastangų ir, žinoma, pinigų.  Jeigu sienos nėra tapetuotos, puiki priemonė jų “atšviežinimui” - kreidiniai dažai (tinka galbūt ir tapetams, nebandžiau, nežinau, negirdėjau, kad kas jais dažytų tapetus, kuriems (ne visiems) tinka kiti, neprisimenu kaip vadinasi, dažai). Kreidinius dažus renkuosi Annie Sloan Paint. Jų, visokių spalvų, kurias tarpusavyje galima maišyti, yra paprastų ir skirtų sienoms. Naudojau pastaruosius. Old White. Technikas išbandžiau net kelias, geriausia jų - jokios technikos. Dažom į viršų, į apačią, į apačią, viršų, kaip tik išeina, tokia šiek tiek betvarkė gaunasi, bet tokio rezultato ir reikia. Dažiau vienu sluoksniu, jeigu rezultato norisi tolygesnio, baltesnio, tvarkingesnio, a la naujesnio dažyti reikėtų sluoksniais mažiausiai dviem. Svarbiausia, jokio pasiruošimo, rankos "atkalimo", paprasta kaip ...

Knygos. Knygutės. Pačios įvairiausios. Skirtingų formų, dydžių, turinio, kvapų, spalvų... Apie meilę joms esu rašiusi  čia  - Dekupažo idėjų bloge. Keliomis mintimis apie jas pasidalinsiu ir čia - atradimų, įkvėpimų naujuose namuose.  Jeigu gyvenime galėčiau dirbti darbą, kokį tik noriu, ir nesukti galvos dėl uždarbio, vienas šių darbų būtų bibliotekininkės. Man taip gera, jauku, ramu ir šilta tuose senuose įvairių įvairiausių galybės knygų kambariuose, kuriuose, viskas, įskaitant ir laiką, prasmę praranda. Galėčiau, atrodo kartais, pavirsti knyga ir amžiams ten lentynoje, kitų knygų draugijoje pasilikti.  Kita tokia panašų jausmą sužadinanti, beveik taip pat kvepianti vieta yra knygynai, į kuriuos einu su tikslu arba be jo. Pasilikti kaip bibliotekoje amžiams čia nenorėčiau, bet laiką praleisti, akis paganyti, pasižmonėti - nors ir visą dieną, net gi kelias. Man nuoširdžiai kvapą užgniaužia į rankas paėmus gyvą, skoningais piešiniais iliustruotą, pamokančią kny...

Prisistatyti man visada kažkaip nesmagiausia. Aš, man, apie mane - nemėgstu kalbėti apie save. Nes kas gi aš? Niekas? Vis gi kažkas. Sandra. Labas! Kadangi ši dalis pati nepatogiausia, nuo jos ir pradėsiu.  Ieškojau savęs ilgai. Ne šiaip užtrukau. Sugaišau tam visus savo gyvenimo metus, kurių turiu beveik 33-is. Nesu tikra, kad jau suradau. Ilgainiui ima atrodyti, kad kalba šiuo atveju sukasi ne apie rezultatą, o procesą. Kaip ten bebūtų, jaučiuosi esanti teisingam kely. Kūrybos, rašymo ir vidinės laisvės nuo "kas ką pagalvos", "esu niekas ir nieko dorai nesugebu" kely.   Štai kokia čia graži aš, šiek tiek pasipuoši, prigulusi tarp gėlių, rami, romantiškai nusiteikusi... Tokia būnu retai. Dažniausiai kažkur skubanti, šiek tiek susivėlusi, be makiažo, kuriuo dabinuosi tik darbo dienomis, kartais pagalvoju, kad ir ten reikėtų jo atsisakyti, vis tiek per dieną "subėga", pasitaisyti nėra kada. Išvien kažkur lekianti, must do sąrašu mintyse gyvenanti, besidalin...