Bėgimo Metamorfozės
Šiandien įveikiau savo pirmąjį pusmaratonį. Tai padariau po pusės metų treniruočių ir persirgto covid-19, kuris netikėtai užklupo mane paskutiniame pasiruošimo etape, likus kelioms dienoms iki išsvajotojo bėgimo. Išbėgau po ligos praėjus kelioms savaitėms, dar neatgavusi skonio ir kvapo jutiklių, keliskart lengvai pasimankštinusi, nusprendusi, kad visas įdirbis, tikėtina, niekur nedingo, suprasdama, kad kuo toliau delsiu, tuo bus sunkiau, suvokusi, kad kito bandymo po šios nesėkmės tikriausiai nebus. 21 su trupučiu km atstumą įveikiau per 3 val. 40 min., kas yra gėdingai ilgai bet kokiam save gerbiančiam ilgųjų distancijų bėgikui, viena vertus, ir kas reiškia daug įdėtų pastangų, griežtą discipliną ir įveiktus kompleksus man, niekada su bėgimu nedraugavusiai, bet kartas nuo karto tamsiu paros metu, kur nėra žmonių pabėgiodavusiai moterai, toli gražu neatitinkančiai liekno ir sportiško bėgiojančio žmogaus standarto. Viename iš savo ankstesnių tinklaraščių esu minėjusi apie savo gėdą...